"The Kings: Demolition man & Psychofreud" – tūsas iki paskutinio atodūsio

Kol atvažiuosiančių Kings'ų gerbėjai kantriai skaičiavo dienas, renginio organizatoriai dėjo paskutinius taškus ant "i". Pastarieji dar renginio dieną laukiančiuosius stebino trumpais video montažais, kuriuose svečiai iš užjūrio nesibodėjo tarti lietuvišką "Ačiū".

Taigi, visi iki vieno laukė didžiosios dienos, kuomet galės pramiklinti savo kojytes ir patrepsėti drum and bass ritmais apipintais Jungle garsais ir paklausyti greitakalbio Demolition man. Tos dienos su nekantrumu laukiau ir aš. Žinojau, bus daug garso ir daug geros muzikos. Kai ta diena išaušo ir, deja, praėjo, belieka pasakyti, jog tai buvo kažkas tokio, ko nesitikėjau nei išgirsti, nei pamatyti.

Vos įžengus į Loftą pasitiko sena visišku undergroundu kvepianti atmosfera. Taip, Lofte lankiausi pirmą kartą. Ši vieta iškart nuteikė pozityviai, o Amenų brolių puikiai užpildytas muzikinis startas davė pradžią absoliutaus šėlsmo kupinai nakčiai. Mus pasitiko JaZzy, toliau savo jungle maišytais drum and bass ritmais į muzikinę gilumą vedė Daktaras Džiunglės aka Cr-Edit. Taigi viskas, tiek muzika, tiek atmosfera jau nuo pirmųjų valandų kėlė tik džiugesį ir geras emocijas. Lankytojai, išjudinti Amenų brolių dueto, glaudėsi vis arčiau scenos, nujausdami, jog jau greitai groove‘o duos ne kas kitas, bet vakaro svečiai, tad ilgai nelaukdama broviausi pro spustį – juk toks vakaras. Stovėti pirmoje eilėje atrodė tiesiog būtina!

Kai šioje "gamykloje" karštis pakilo iki nežmoniškos temperatūros, o prakaitas varvėjo kaktomis, riksmų ir rankų mostų lydimi į sceną žengė Demolition man ir Psychofreud. O brolau, kas dėjosi! Kitaip čia nepasakysi. Klausytojai jau ne tik spaudėsi, bet tiesiog brovėsi scenos link. Merginos bandė nurungti vaikinus, o šie merginas, tik tam, kad galėtų paspausti greitakalbiui ilgaliežuviui MC ranką. Daug šviesų supo mus, fotografas lakstė kaip pašėlęs, o štai pats Demolition man ne tik spėdavo suraityti vieną kitą rhyme‘ą, bet ir kartas nuo karto savo šypsnį "mesdavo" fotografui, - pastarasis stengėsi pagauti kuo geresnį kadrą. Štai taip viskas prasidėjo "gamykloje", geriausioje muzikos kalvėje tą vakarą.

Demolition man nuoširdžiai ir šiltai bendravo su vakaro dalyviais, Psychofreud ragino minią kelti savo rankas į viršų ir pašėlti. Savo nuoširdumą atlikėjai išlaikė iki paskutinės minutės. Demolition man vis kartojo savo kompaniono Psychofreud vardą, šitaip kiekvieną kartą sukeldamas vis daugiau ovacijų. Lietuvos panelės buvo giriamos, o pagarbą greitakalbis MC išreiškė visiems susirinkusiems. Įsiaudrinęs atlikėjas prižadėjo dar sugrįžti į Lietuvą, nes vakaro atmosfera buvo daugiau nei puiki.

Įsisiūbavus pasirodymui į salės gilumą buvo mėtomos firminės kojinaitės su atlikėjų pseudonimais, rankų miškas gaudė jas, deja, laimingųjų nebuvo daug. Kai atmosfera tapo nebevaldoma ir visi tiesiog ėjo iš proto atlikėjas dar spėjo surimuoti žodį "Li-thu-a-nia!" ir pasakyti lietuvišką "Ačiū". Pusantros valandos pasirodymas prabėgo tarsi akimirka, pabrėžiu, jog tai buvo nepamirštama akimirka, apie kurią dar ilgai pasakosiu savo draugams.

Po pasirodymo ant scenos užlipo Babilan, vėliau ir Intakz. Nežinau, ar muzika iš tiesų buvo jau kiek ramesnė, drum and bass‘as švelnesnis, bet aistros rimo, nors šokančių vis dar buvo daug. Kai kuriems, tokios pozityvios energijos įkvėptiems, dar reikėjo laiko suprasti, jog viskas seka liūdnos vakaro pabaigos link. Kol Babilan ir Intakz diktuojami ritmai vis dar judino kūnus, dužusių alaus bokalų apsupty pasirodė ir pats Demolition man. MC taip pat lingavo pagal šių DJ muziką bei rankomis kirto su vakaro dalyviais, dar spėdamas ir nusifotografuoti su gerbėjais.

Šių karalių pasirodymas Lietuvoje buvo puikus sumanymas. Už tokį nudirbta darbą organizatoriai nusipelnė pačių geriausių žodžių. Tiek muzika, tiek atmosfera, tiek kokybė buvo neabejotinai puiki. Amenų broliai savo muzika išjudindami visus, dar prieš pasirodant Kings‘ų duetui, įrodė savo profesionalumą ir kuriamos muzikos kokybiškumą. Šis vakarėlis neabejotinai vienas geriausių mano ausimis girdėtų. Kai muzikos ir garso kokybė siekia aukštumas, kitų smulkmenų aptarinėti jau ir nebesinori. Tai buvo vienas iš tų vakarų, kuomet eiti namo anksčiau, nei renginys baigsis, nekilo nė minties. Mes tiesiog šėlom iki paskutinio atodūsio.