Suncity Easter

Šiauliai... Saulės miestas gyventojų tūsais nelepina. Mirtinai būtina buvo kokia nors idėja šituo klausimu...

Taigi iš pradžių buvo žodis. Žodis reikia_tūso. Ilgai nemąstęs, jis tapo kūnu ir įvyko tarp mūsų. Nepaisant kelių techninių, moralinių ir kitų sunkumų, rezultatas gavosi netgi geresnis nei buvo tikėtasi. Šiaulių klubas Metro, talpinantis, ko gero, maksimaliausiu atveju ~150 žmonių (prie tokio kiekio dar nesijaučia diskomforto), tą vakarą priglaudė virš 300 pašokinėti ištroškusių kluberių. Tik pravėrus duris, atsirado negera nuojauta, kuri pasitvirtino nusileidus į klubą: dar tik pradžia, o vietos... vaizdingiau būtų: “kur tik koją dėsi, būtinai kam nors ant bato užlipsi...”. Na, nieko...

Kalant lengviems Maniax’o house ritmams, priėjau prie baro su idėja, kurią puoselėjau jau geras 2 valandas prieš vakarėlį: atsirefrešinti bokalu alaus ir... padariau klaidą – sulaukti auksinio gėrimo buvo labiau nei neįmanoma. Viena vienintelė padavėja nespėja aptarnauti krūvos jau, turbūt, prieš tai kažkur spėjusių apsitarnauti jaunuolių. Tuščių bokalų nėra, o jei koks vienas atsiranda, kažkas būtinai jį nufyrins ir tikrai neduos man. Pusvalandį pratrypčiojęs ir pasidalinęs mintimis su tiek pat kiek ir aš pykstančiais dėl aptarnavimo lankytojais, gavau ilgai lauktą ir jau nebelabai norimą dozę. Vos ne vos nusigrūdęs, atsisėdau prie staliuko su užrašu Rezervuota. Išaiškėjo, kad ir čia padariau klaidą. Tvaikas. Dūmai. Rūko visi ir vienu metu. Akys į bokalą išvarvėjo akimirksniu. Bet ei, juk nesėdėti mes čia susirinkom!

Prisiverst pajudėt nuo šiltos vietos buvo ne taip sunku: vilioti pradėjo vis pilnėjanti šokių aikštelė. Neįnirtingiems, bet užvedantiems Maniax tempams po truputį atsidavė dalis susirinkusių. Kiek pasisukiojęs, nusprendžiau dar kartą pabandyti prie baro, bet…

Jau nuo pat pirmųjų Astralo būgnų ir bosų šokių aikštelė pradėjo kimštis. Garso greičiu. Dar nesu matęs tiek daug žmonių, vienu metu pakėlusių galvas, besišypsančių nuo ausies iki ausies ir besirungiančių, kas pirmesnis nubėgs atsiduoti laužytiems ritmams ir vis piktėjančiai boso linijai. Kaip mat išgaravo visi priekaištai barmenei. Į viršų kelianti muzika privertė užmiršti prieš tai besikaupusias mintis. Atrodo, miestas buvo taip išsiilgęs kokybiško tūso, kad šokių aikštelėje trintis pradėjo siekt kritinę ribą. Gerąja prasme. Lankytojai tiesiog degė trindamiesi vienas į kitą. Astralas, nuo sunkaus drum’n’bass krypdamas prie dar sunkesnio, kartas nuo karto nepagailėdamas pakelti rankos, dar labiau įaudrindavo publiką. Ne! Šiandien tikrai visą laiką skirsiu krutėjimui, - pagalvojau.

Po dviejų valandų upeliais žliaugiančio prakaito valymo nuo akių, pajutau šiokį tokį atsigavimą – prie pulto stojo BrazDzionis. Lengvai banguojančios brazilian drum‘n‘bass boso linijos, atpalaiduojantis ritmas... Capoeira... Kam nėra malonu po visiško išsitaškymo vėl susirinkti kūno dalis ir pagaliau pamatyti prakaituotus, bet laimingus aplinkinių veidus.. Po gero pusvalandžio, BrazDzionis, turbūt pajutęs, kad salei trūksta energijos, paduoda dar vieną kietą dozę – visiem gerai pažystamas Bad Company – The Nine. Pagal šitą, nors ir neturint jėgų, galima atiduoti visą likutį... Šliūžu šliūžu iki takso ir namo. Ačiū, užteks.

http://www.metro-promo.lt