Storm: "grojant setą kartais mėgstu viską apversti aukštyn kojomis"

Sunku imti interviu iš drum‘n‘bass karalienės ir neįsimylėti. Vizito Lietuvoje metu, UK gyvenanti Jane Conneely geriau žinoma kaip DJ Storm, tiesiog nuginklavo Soundium redaktorių Rhodopsin savo atsakymais likus keletui valandų iki jos pasirodymo rugsėjo pradžioje Vilniaus klube „Gravity“. 17 metų prie pulto – pirmąjai drum‘n‘bass poniai ir “Metalheadz” atstovei nereikia jokio pristatymo. Kelionėse po visą pasaulį ji pristatinėja šios įrašų kompanijos skambesį. O įtakingiausia ir jau tarptautine tapusi moterų DJ ir MC bendruomenė - “Feline”, taip pat įkurta DJ Storm. Rhodopsin pakalbino Jane apie jos aistrą muzikai, scenai, darbą su Goldie ir kitus dalykus.

Rhodopsin: Oho, pagaliau aš imu interviu iš drum'n'bass scenos atstovo, o jis nedėvi megztinio su kapišonu ir beisbolo kepuraitės!

Storm: Hahaha! Taip, bet aš vis tiek nekaip atrodau, nes pastaruoju metu turėjau daug skrydžių.. Taigi, atleiskit už mano dabartinę išvaizdą! (juokiasi)

Rhodopsin: Ne ne! Puikiai atrodai! Kaip skrydis, jokių problemų su ugnikalniais šį kartą?

Storm: (juokasi) Ne, šįkart viskas buvo puiku! Žinau, kad tas mažas dūminantis ugnikalnis tapo didele problema daugeliui Europos renginių organizatorių.

Rhodopsin: Džiaugiamės, kad tu čia! Ko klauseisi skrydžio metu?

Storm: Dažniausiai aš pasiimu krūvą CD su naujais kūriniais. Kai žinau, kad laukia daug skrydžių į užsienį, mėgstu paprašyti visų pažįstamų atlikėjų, kad man ką nors paruoštų. Man labai patinka klausytis šių kūrinių skrydžio metu, kai esi beveik atsijungęs, ant užmigimo ribos. Jei pasitaiko geras kūrinys, net pradedu „šokti“ snūduriuodama, o tai dažnai labai nepatinka keleiviams sėdintiems šalia! Po istorijos su Kemistry (red.past.: geriausia Storm draugė ir scenos partnerė Kemistry žuvo autoavarijoje 1999 m.), net jei tai skamba banaliai, muzika išgelbėjo man gyvybę. Taigi, muzika man, visų pirma, yra sielos gydytojas. Ir kai aš pavargusi, nuliūdusi ar tiesiog prastos nuotaikos, įsijungiu drum‘n‘bass ir pasaulis man iš karto atrodo šiek tiek geresnis. (šypsosi)

Rhodopsin: Taigi... dažniausiai tai yra būtent drum'n'bass, ar klausai praktiškai bet ko?

Storm: Taip, dažniausiai tai yra drum'n'bass, bet žinai, man patinka ir kiti žmonės, kurie gerai daro tai, ką daro. Japan, Spear Of Destiny, Joy Division - man labai patinka eklektiški dalykai. Taip pat su savim turiu daug reggio, pavyzdžiui, Black Uhuru. Man patinka įvairi muzika. Aš pradėjau šokti baletą kai man buvo vos du metukai, taigi, aš kartu su muzika jau ilgą laiką. Man patiko groti ir akordeonu. Kai buvau aštuonerių, pramokau ir muzikos teorijos, taigi, neįsivaizduoju savęs be įvairių garsų. Mėgstu Prince, mėgstu Bjork, mėgstu Kate Bush – žmonės, kurie yra šiek tiek keisti, bet nuoširdūs ir geri tuo ką jie daro. Bet tuo pačiu, aš esu tikra drum‘n‘bass puristė. Viena mano mėgstamiausių, ne drum‘n‘bass scenos atstovių, šiuo metu yra Jill Scott. (Rhodopsin: Ji yra R'n'B atlikėja, tiesa?) Taip, aš manau, kad jos pirmasis albumas buvo labai nuoširdus ir atvirai pasakojo apie jos meiles ir santykius.

Manau, kad šį nuoširdumą mes girdime ir Goldie sukurtame “Timeless”. Tai istorija, kurią jis bandė papasakoti. Albumas nėra tiesiog kūrinių rinkinys, tai kažkas daugiau – pirmojo asmens pasakojimas apie tai, kaip jis atranda drum'n'bass muziką. Nuo tų laikų mažai kas pasikeitė – Goldie vis dar kuria muzika, tarsi jis gyventų „Reinforced“ laikais. Žinai, ritmas tiesiai į veidą, o kiti garsai visada sukasi aplink jį. Žodžiu, tą grožį, kurį randu kitoje muzikoje, aš lengvai atpažįstu ir drum‘n‘bass stiliuje. Turbūt dėl šios priežasties aš vis dar visiškai apsėsta šios muzikos. Be abejo, aš klausau ir kitų stilių muzikos, pavyzdžiui, dubstep. Aš negaliu ir nenoriu jo atsižadėti, bet, jei atvirai, man labai nepatinka kai jį groja mano šokių aikštelėse. Galbūt, jis tiesiog ne man. Aš manau, kad jei tave pakvietė kaip drum'n'bass atlikėją – tiesiog daryk tai, ką darai geriausiai, o jei nori groti kitą muziką – susirask sau kitą vakarėlį. Taigi, aš nesu didelė stilių maišymo šalininkė.

Rhodopsin: Na, kai kurie žmonės sako, kad galų gale mes visi klausome klasikos. Ar tu, jau 17 metų drum'n'bass grojanti dydžėja, matai save kaip močiutę daugiausiai besiklausančią klasikos?

Storm: (juokiasi) Na, aš neblogai susipažinusi su klasika. Kaip jau minėjau, aš grojau akordeonu, be to, mano tėtis yra airis, taigi, aš taip pat buvau ir airių marširavimo grupėje. Po to supratau, kad muzika man yra arčiau širdies, nei šokiai ir nusprendžiau tapti akordeono grojimo “pasaulio čempione” (šypsosi). Tuo metu ir įvyko mano ir klasikinės muzikos pažintis. Beje, klasikoje man taip pat patinka „keistesni“ veikėjai, tokie kaip Bela Bartok arba Grieg. Man patinka jų įdomūs ir originalūs muzikiniai sprendimai. Taip pat mėgstu ir naujesnius klasikus, pavyzdžiui, Michael Nyman. Savo muzika jis labai gerai moka pasakoti istorijas. Galbūt dėl šios priežasties, žiūrėdama filmus, kuriuos jis įgarsino dažnai pasakau „Oho!“. Nyman moka sukurti tą dramą, kuri man patinka. Iš dalies dėl to vis dar dirbu su „Metalheadz“ – kiekvienas kūrinys šioje įrašų kompanijoje yra bent truputį dramatiškas. Ar tai būtų nedidelis akordo pakeitimas, ar pati kūrinio struktūra – dažniausiai tai skamba paprastai, tačiau turi kažką tokio, kas priverčia susimąstyti ir įsiklausyti. Tą patį mėgstu išgirsti ir iš naujo dydžėjaus, noriu, kad jis man sujauktų protą! Kad aš paklausčiau savęs „whoa, ką tu ką tik padarei?“.

Rhodopsin: Kai ruošiausi interviu, radau svetainę pavadintą “SheJay”. Iš esmės, tai yra tarptautinė įvairių muzikos stilių moterų DJ bendruomenė. Buvau labai nustebęs, kad tarp jų yra net 200 merginų grojančių drum'n'bass. Ir tai tik viena svetainė, taigi, tik nedidelė pasaulinės scenos dalis! Iš to galima suprasti, kad damos jau senokai perprato grojimą patefonais ar CDJ, beliko sužinoti, kas jas stabdo nuo kūrybos?

Storm: Oho! Žinai, tai yra 60-ties milijonų dolerių vertės klausimas... Nežinau, kodėl mus, moteris, šis dalykas taip atbaido. Manau, kad kaip moteris aš vis tiek esu nepakankamai mėgstanti techninius dalykus, kad pati sukurčiau kūrinį. Akivaizdu, kad tam padaryti reikia žinoti daugiau, nei kaip suvesti pitch‘ą patefonuose. Kadaise “Reinforced” studijoje aš, Kemistry ir Dego sukūrėme vieną gabalą. Mums tai patiko, bet kadangi mes negalėjome nieko daryti savarankiškai - tiesiog vedėme Dego iš proto. Turėjom kelias idėjas, pavyzdžiui, parinkome penkis mūsų mėgstamiausius kūrinius, išskyrėme patinkančius elementus, pastudijavome kur yra break'ai, kur drop'ai ir pabandėme iš jų „suklijuoti“ kažką savo. Būdamos studijoje mes tiesiog sakėme Dego „įdėk šitą čia, tada šią dalį truputį patylink“, bet kadangi mes tiksliai nežinojome, ką darome, galų gale jis neiškentė ir pasakė “aš išprotėsiu su jumis!”. Tada supratome, kad galbūt tai ne mums arba tiesiog dar ne laikas. Kitas dalykas buvo tai, kad tuo metu, norint išgauti kokybiškesnį skambesį, reikėjo nemažai investuoti į studijinę įrangą. Pasirinkimas buvo paprastas - “daryk tai už patefonų” ar “mesk viską ir bandyk kurti savo studiją”. Mes pasirinkome pirmąjį, kadangi už pulto jau žinojome, ką darome. Šiandien, kai technologijos pažengė kiek toliau, mintys apie kūrybą mane aplanko vis dažniau, be to, žinau, kad galėčiau drąsiai įsiprašyti į svečius pas kurį nors iš rimtesnių prodiuserių ir paprašyti patarimo. O ir žmonės ne kartą sakė, kad norėtų išgirsti Storm kūrinius. Jei atvirai, aš šiek tiek prisibijau. (Rhodopsin: Dėl didelių aplinkinių lūkesčių?) Taip, ir dėl jų taip pat. Be to, aš manau, kad dydžėjavimas yra „gyvo remiksavimo“ tiesiai prieš tavo akis forma, o tai yra didelis grožis ir viena iš mano aistrų. Nuolatinis eksperimentas: uždėti Calibre ant Dillinja ar suplakti Vapour su Marcus Intalex. Man tiesiog patinka šis „žaidimas“, kurio rezultatas kartais yra beveik naujas kūrinys.

Grįžtant prie pokalbio apie kuriančias moteris... Mantra jau išleido kelis kūrinius (Rhodopsin: Alley Cat ir Vaccine, taip pat.) Tikrai! Alley Cat išleido kelias savo solines kompozicijas. Bet, aš vis dar negaliu atsakyti, kas atbaido merginas nuo kūrybos. Dar norėčiau pabrėžti, kad man labai nepatinka mada, kad viskas remiasi „produktu“. Turiu omenyje, kad jei esi geras prodiuseris, būtinai turi ir dydžėjauti. Patikėkit, esu girdėjusi labai daug prastų drum'n'bass DJ-prodiuserių ir aš nenorėčiau jų išgirsti dar kartą. Manau, kad geri dydžėjai dažnai nesulaukia deramos pagarbos, nors jie įdeda ne ką mažiau įdirbio, siekdami tapti gerais muzikantais, nei prodiuseris, kuris nori sukurti gerą kūrinį. Be to, pirmasis dažniausiai kur kas geriau sugeba „pristatyti“ prodiuserių darbus šokių aikštelėje, nei žmogus juos sukūręs.

Taigi, kas žino - galbūt vieną gražią dieną aš sukursiu ką nors savo. Pasivadinusi kitaip, kad niekas nesuprastų! (juokiasi) Būtų smagu tai padaryti, bet vėlgi, istorija su Kemistry man labai svarbi, tuo metu dydžėjavimas man buvo vienintelis dalykas, už kurio aš galėjau užsikabinti. „Niekada nesakyk niekada“, bet, manau, kad visos merginos šiek tiek prisibijo. Mums sunku paprašyti pagalbos, ypač, kai prašyti reikia vaikinų. Nors aš žinau, kad daugelis prodiuserių mielai mane priimtų. Nežinau, gal mums, mergaitėms, tiesiog reikia dar kartą pažiūrėti į veidrodį, pasitaisyt makiažą, o tada stipriai spirt sau į užpakalį ir ko nors imtis? (juokiasi)

Rhodopsin: Su kitomis merginomis, tokiomis kaip Alley Cat, Flight ir Deeizm įkūrei moteriškąjį drum‘n‘bass „crew“ pavadintą „Feline“, beje, man labai patinka kaip pasivadinot! Gal gali trumpai papasakot, kuo ypatinga ši bendruomenė?

Storm: Akivaizdu, kad “Feline” yra tarsi aplinka, kurioje drum'n'bass moterys: dydžėjos, prodiuserės ir MC gali dirbti kartu ir dalintis idėjomis. Norėjom sukurti kažką panašaus dar su Kemi, bet tuo metu mūsų buvo tiesiog per mažai, be to, mes grojom šiek tiek skirtingą muziką. Nuo Rap iki mūsų, nuo TKO iki Danielle ir Rachelle - mes visos buvome skirtingos. Taigi, kiekvieną kartą, kai kas nors organizuodavo „ladies night“ tai buvo labiau panašu į Valentino dienos šventimą, nei į vakarėlį. Žinai, į tuos „moterims nemokamai“, “ateik ir susirask savo meilę” vakarus. Visiems atrodė, kad merginos groja tik švelnias kompozicijas arba, net jei vaikinas paleisdavo lengvesnį kūrinį, MC iškart reaguodavo: „here's the one for the laaaadies!” ir mums tai visada atrodė gana įžeidžiančiai! Tarsi, tik su tokia muzika mes galime susitvarkyti.

Taigi, steigdama “Feline”, aš norėjau, kad kuo daugiau žmonių išgirstų dydžėjas ir MC moteris ne tik UK, bet ir likusiame pasaulyje, padaryti „globalią vietą“, kur mes visos galėtume susitikti ir pakalbėti. Man labai patinka sutikti naujas didžejaujančias merginas ir aš manau, kad “Feline” yra nebloga paskata kitoms merginoms burtis kartu ir rengti savo vakarėlius. Svarbiausia, kad su metais aš matau augimą: yra crew Lione, Prancūzijoje, Adi J, kuri pradėjo visą sceną Tel Avive ir dabar gyvena Amsterdame, Shroombab Vienoje, Strive ir Empress Amerikoje. Jos visur! (juokiasi) Ir aš noriu tikėti, kad “Feline” yra tai, kas sugeba jas visas sukviesti į Londoną, kad dirbti kaip kolektyvas. Kai tik pradėjome, tai buvome aš, Flight ir Miss Pink. Po to staiga mes išgirdome apie Mantrą, tuo metu aš tik galėjau pagalvoti “niekada apie ją negirdėjau...”, taigi ji atsiuntė man CD su miksu ir tada aš pasakiau “wow, šį mergina nuostabiai groja, kodėl aš apie ją nieko nežinojau...” Tubūt dėl to, kad mano karjera iki tų laikų vystėsi tik šalia vaikinų. Buvome tik aš ir Kemi... Taip, buvo Rap, bet po to ji pasitraukė gana ilgam laikui ir taip buvome tik mes dvi, kol nesusipažinome su Flight.

Po man visada norėjosi pritraukti kuo daugiau merginų, todėl džiugu, kad šiandien mūsų gana daug: Alite, Tasha, Alley Cat, Miss Pink, Bekah, be to, negaliu nepastebėti, kad bendruomenės augimas įgavo pagreitį. Kitas tikslas – tapti dar labiau „globaliais“, keistis vakarėliais su kitomis šalimis, suteikti dar didesniam merginų skaičiui šansą stoti prie patefonų, nes atskirai tai padaryti vyrų dominuojamoje scenoje yra žymiai sudėtingiau. Aišku, prodiuserių vis dar nėra daug, bet prie ankstesnio pokalbio dar galima būtų pridėti Lady Late iš Prancūzijos France, kuri neblogai kuria, Merginos iš Brazilijos taip pat turi daug savo kūrinių, galbūt, būtent “Feline” apjungs jas ir paskatins kitas merginas kurti. Svarbu ir tai, kad aš pilnai pasitikiu kiekviena iš mūsų merginų ir drąsiai statyčiau ją už patefonų prieš bet kurį vaikiną! Pažiūrėtume kas labiau išjudintų šokių aikštelę, nes jos visos labai geros! O dabar, kai mūsų MC skaičius taip pat padidėjo reikalai klostosi kaip niekada gerai! Džiaugiuosi, kad po pertraukos grįžo MC Chicaboo, nes savo laiku ji pasitraukė būtent dėl nepagarbos iš vyriškosios scenos pusės. Taigi ji pasitraukė, o tada vieną dieną mes pamatome, kad ji dirba su Timo Mass ir Rene Pilgrim. Dabar ji grįžo pas mus į “Feline” ir tai smagu ir jai ir mums. Tada atsirado Deeizm, kuri tapo „dainuojančia MC“, o dabar dar turim ir Ryia bei Lady MC. Ir jų yra visur, pvz., MC Tina iš Rumunijos, kuri praktiškai laiko visą MC sceną toje šalyje ant savo pečių. Vienaip ar kitaip, aš jaučiu, kad “Feline” yra tarsi padrąsinimas merginoms išlįsti iš savo miegamųjų ir pasirodyti viešai.

Rhodopsin: Dabar, kai jus jau „paaugot“, viskas vis dar apie moterų solidarumą ar nedidelės kačių kovos vis gi užsiplieskia?

Storm: Emm ne, tiesa sakant aš manau, kad viskas vis dar veikia labai sklandžiai. Aišku, naturalu, kad ginčų neišvengsi, bet.. aš jaučiu, kad “jau esu ten buvusi” su visais “Metalheadz” reikalais, taigi su “Feline” aš dirbu panašiai, pvz., kad mes visos vienodai geros, mes visos esame šeimos narės ir kiekviena gaus savo šansą pasirodyti žmonėms. Atsimenu, savo laikais “Blue Note” Grooverider ir Fabio dažniausiai grojo paskutiniai, o aš arba Kemistry ir Storm buvome pirmos t.y. “apšildančiomis”, bet su laiku mes gerėjom, tada atsirado “nauja karta”.. Loxy, Ink, Bailey, Clarky, Marley Marl ir paskutinė buvo Flight. Tada Bailey “ūgtelėjo” ir tapo populiaresnis, o su laiku tą pati padarė ir visi kiti. Ir nors šiuo metu “Metalheadz” yra labiau prodiuserių leiblas, jis vis dar turi velniškai gerų DJ, tokių kaip Lenzman. Jis vienas iš muzikaliausių didžejų. Arba Jubei, kuris labiau siejamas su sunkiais beat‘ais ir originaliu „Metalheadz” skambesiu, džiugu juos visus turėti vienoje didelėje šeimoje.

Taigi su “Feline” yra labai panašiai – jeigu tu tikrai geras, aš padarysiu viską kad tau padėčiau prasimušti. Save aš matau kaip vyriausią šios šeimos atstovą, taigi kai tos nedidelės „kačių kovos“ įvyksta, aš tiesiog duodu visiems išsikalbėt, o tada kartu žiūrime kaip tai išspręsti. Aš iš tiesų esu šiek tiek vyresnė, todėl ir darbo patirties šioje scenoje turiu tikrai nemažai – tas labai padeda susitvarkyti su iškylančiais sunkumais. Anksčiau DJ Storm buvo gerokai labiau “stormy”, bet tuo pačiu ir dirbti įrodant savo sugebėjimus pagarbos nerodantiems vaikinams buvo labai sunku. Praktiškai, turi užsidėti „strap-on'ą“ ir atrasti savyje ta testosteroninę pusę, kitaip vyrų dominuojamoje scenoje nepavyks nieko pasiekti. Laimei, aš esu Skorpionas, taigi ir taip turėjau kelis “vyriškus” budo bruožus savo ženkle, gal dėl to man ir pavyksta dirbti scenoje taip ilgai. Tiesiog turi atstovėti savo žemę ir neleisti nepagarbai tave paveikti.

Rhodopsin: Tu esi „Metalheadz“ šeimos narė jau labai ilgą laiką, gal galėtum papasakot apie darbą su Goldie per visus tuos metus? Spėju jis gali būti neprognozuojamas, žinai, vieną akimirką jis diriguoja orkestrą, o kitą laksto nuogas po prabangų viešbutį!

Storm: Ooo taaaip! Šito aš dar negirdėjau! (juokiasi) Šiek tiek karštų naujienų! Na taip... ką aš galiu pasakyti apie Goldie... Jis yra vienas iš labiausiai įkvepiančių žmonių, kuriuos man teko kada nors sutikti. Aš ir Kemistry ilgai taupėme pinigus porai patefonų ir taip jam įgrysome savo zyzimu, kad kai vieną dieną mes grįžome namo jis tiesiog nukreipė mūsų žvilgsnius į stalą ir pasakė “na va, žiūrėkit, štai jie, nupirkau jums”. Tada mes nusipirkome stiprintuvą iš Randall, man atrodo už 10 svarų, ir koloneles už dvidešimtinę, taigi turėjom savo pirmą „setup'ą“. Šioje juokingoje istorijoje be Goldie būtina paminėti Randall – jis iš tiesų yra vienas iš labiausiai padedančių ir skatinančių didžėjų, kuriuos man teko sutikti gyvenime. Jei atvirai, man atrodo, kad kiti didžejai kai tau aiškina pagrindus iš tikrųjų nelabai nori, kad tau pasisektų. Ore visada jaučiasi konkurencija. Bet Randall visada yra labai pozityvus ir tas pozityvumas mums buvo didelė paspirtis. Taip pat elgėsi ir Goldie – jis gerai spyrė mums į užpakalius, kad pagaliau pradėtume kažką daryti, o ne tik kalbėti. Tada Randall sutiko mums maždaug po mėnesio nuo to laiko kai gavome patefonus ir paklausė kaip mums sekasi, o mes tegalėjome atsakyti “na... žinai, kažkaip sunkokai viskas sukasi...”. Į ką jis nusijuokė ir paklausė “tai gal dėl to, kad pas jus vis dar yra tik guminiai mat'ai?”. Mes nieko apie tai nežinojome! (juokiasi) Prieš tai mes matėme patefonus tik klube, kur dažniausiai yra tamsu ir mes net neatkreipėme dėmesio, koks yra patefono disko paviršius!

Taigi... Goldie... mūsų santykiuose tikrai buvo sunkių akimirkų, bet su metais išmoksti gerbti vienas kito sprendimus. Viskas aplinkui užsiliepsnoja, kai mes abudu nusprendžiame, kad esame teisūs. Mane kaip Skorpione labai sunku perkalbėti, jei kažkuo esu tvirtai įsitikinusi. Pasidarau labai kategoriška ir esu linkusi skirstyti viską į juodą arba baltą, bet jei turi gerų argumentų ir sugebi įrodyti, kad klystu, aš klausysiu ir pamiršiu apie savo ego. Taigi, taip – mes turėjome probleminių momentų, bet jie padarė mūsų bendrą kelionę tik dar smagesne. Aš manau, kad visus Goldie trūkumus su kaupu atstoja jo privalumai. Kai pagalvoji kiek daug jis padarė šiai muzikai ir visai scenai. Jis galėjo tiesiog toliau vaidinti ar kurti muziką filmams arba tiesiog išvažiuoti į Los Andželą ir užsidirbti krūvą pinigų, bet vietoj to jis pakluso savo meilei muzikai, kurios jis tiesiog negali ištraukti iš sistemos, ir man atrodo, kad su manimi yra tas pats – aš esu tiesiog infekuota šia muzika. Goldie pridarė savo gyvenime nemažai beprotiškų dalykų, bet aš tiesiog žaviuosi tuo, ką jis padarė šiai muzikai ir scenai. O dabar jis dar dalyvaus ir šokių projekte! Negaliu sulaukt, kada pamatysiu jį su spandeksu! Hahaha!

Rhodopsin: Tu didžejauji jau labai ilgai, taigi tu iš tiesu esi tas žmogus, kuriam reikia užduoti šį klausimą – kaip tau atrodo, kokie yra svarbiausi dalykai tavo sete, kurie priverčia žmonės linksmintis pametus galvas, šypsotis ar kelti rankas šokių aikštelėje?

Storm: Štai mano teorija: bet koks geras DJ, nesvarbu, techno, house ar drum'n'bass DJ, geriausia ką jis gali išgirsti pabaigus groti yra kažkas panašaus į “žinai, man nelabai patiko drum'n'bass, kol aš neišgirdau tavęs”. Nes aš manau kad bet kuris geras DJ paims tave už rankos ir labai atsargiai „ves“ pasakodamas savo istoriją. Jus judate kartu - “aš surištas su tavimi, o tu surištas su manimi”. Atsimenu, kad daug kas sakė man ir Kemistry: “merginos, jus grojate sau!”. Taip, taip ir buvo, nes faktas yra toks – aš esu su jumis šokių aikštelėje, todėl ir groju tai, ką pati norėčiau tuo metu išgirsti. Ir tikiuosi, kad toje mano istorijoje ir mano kelionėje tu galėsi keliauti paskui mane ir aš padėsiu, kad tu suprastum kur aš keliauju. Grojant setą kartais mėgstu viską apversti aukštyn kojomis, bet tikėtina, kad iki to laiko tu jau keliausi su manimi ir dėl to, kad aš laikiau tavo ranką tvirtai, tu manimi pasitiki ir aš galiu tave šokiruoti, nepraradus to „ryšio“ tarp mūsų. Aišku, kaip ir kitose sferose viskas susiveda į praktiką. Kartais tu atrandi tobulą gabalų derinį ir jį naudoji kurį laiką, bet aš vis dar miksuoju laisvalaikiu tiek kiek galiu sau leisti ir vis dar atrandu naujovių ir kartais sugebu nustebinti net save pačią, ką padaryti yra gana sudėtinga. O šiaip kurį laiką aš praktiškai visus savo setus pradėjau nuo Bailey kūrinio “Africa”, po to tai tapo “Legion”, kurį aš naudoju kaip įžanginį gabalą jau gerus tris mėnesius. Šiuo atveju mano pradžia tarsi pati pasako: “aš čia, aš atstovauju „Metalheadz”, tai yra rimtas „Metalheadz“ leidinys, aš atvykau” - man visada patinka padaryti tokį pareiškimą pradžioje. Nors aš toli gražu negroju tik „Metalheadz” kūrinius, bet aš kaip ir anksčiau esu žmogus, reprezentuojantis šios leidybinės kompanijos skambesį pasaulyje.

Rhodopsin: Jei jau prakalbom apie skambesį. Aš paklausiau kelis paskutinius tavo miksus ir pastebėjau, kad visa ta nuschool/minimal banga tavęs kaip ir nepalietė. Žinau, kad tau tikrai patinka dBridge, taigi kodėl mes negirdime “autonomic” skambesio tavo setuose? Ar todėl, kad „Metalheadz“ jam yra praktiškai priešingas, o gal jis tau tiesiog ne prie širdies?

Storm: Mmmmm... įdomu.. (šypsosi) Na, daugiausia todėl, kad man patinka daugiau drum‘n‘bass spalvų, nei tik viena ir aš groju setus taip, kaip grojau juos ir prieš 17 metų. Tuo pačiu, vakar po vakarėlio man sakė “wow, tavo sete buvo tikrai nemažai minimalistinio skambesio”, bet turbūt mano minimalas šiek tiek skiriasi nuo bendrojo jo suvokimo. Aš mėgstu groti kūrinius tų žmonių, kuriuos pažįstu asmeniškai, pvz., Smithy iš Total Science ar Spy, mano nuomone jie dažnai kuria gabalus, kuriuos aš pavadinčiau „minimalistiniais“, bet jie vis dar turi tą „varomąją jėgą“, kurią aš taip mėgstu. Žinai, „I've been here and done that” jau anksčiau. Aš turiu omenyje Photek, Hidden Agenda, Krust. Aš vis dar turiu apie 40 “minimalistinių” Krust kūrinių, kurie net niekada nebus išleisti! Bet aš nenoriu groti vien juos ar dešimt Photeko gabalų iš eilės, tai tiesiog nėra mano būdas. Man patinka visos drum‘n‘bass vaivorykštės spalvos ir aš labai greitai pavargčiau eidama tuo pačiu keliu ilgą laiką. Nemanau, kad drum'n'bass apskritai turi būti kišamas į kažkokius vieno skambesio rėmus. Be to, paklausykit dBridge grojanti gyvai, jo sete taip pat daug spalvų ir atspalvių, tai toli gražu nėra vien „Autonomic“. Aišku, yra daug žmonių, kurie bando būti dBridge'u ir pastarieji dažnai persistengia propaguodami vieną skambesį ir aš manau, kad tai yra nuobodu. Aš nenoriu to daryti, ir nors esu „Metalheadz“ atstovė, visada grojau daugybę įvairaus skambesio kūrinių ir tikiuosi, kad tai man vis dar puikiai gaunasi... (šypsosi)

Rhodopsin: Tikrai taip! Dabar.. pakalbėkim apie naujus vardus “Metalheadz” šeimoje ar apskritai scenoje, į kuriuos tu rekomenduotum nukreipti ausį?

Storm: Aš manau, kad Mikal yra vienas iš karčiausių naujokų. Aišku, daugelis jau žino Jubei, bet manau jį vis dar galima priskirti prie naujų šeimos narių. Man taip pat patinka Method One, kuris patraukė ir Doc Scott ir jo 31 Recs leidyklos dėmesį, kas dar... The Burbs yra labai įdomus kolektyvas. Naibu, net nežinau kaip teisingai ištarti jo vardą (juokiasi), kuris taip pat scenoje jau kurį laiką – mėgstu jo muziką. Iš kitos pusės, nors aš ir dažnai groju naujų veidų muziką, mano senieji draugai taip pat čia – mano Spirit, mano Digital, mano Total Science. Taip pat, mes turime atiduoti didelę pagarbą Spy, kuris yra tiesiog fenomenalus! Praktiškai, jis pats sau yra visa atskira scena (juokasi) ir už tai aš jį labai myliu. Negaliu nepaminėti ir Subwave iš Rusijos, kuris jau padarė ir šiuo metu dirba prie labai įdomių kūrinių skirtų “Metalheadz”.

Rhodopsin: Tu apkeliavai aplink pasaulį. Man atrodo, kad reiveriai, iš kur jie bebūtų, myli muziką ir mėgsta linksmintis, bet tuo pat metu visos šalys yra unikalios ir galima pastebėti įdomių skirtumų. Ar tau teko pastebėti kokių nors tik tam tikrai šaliai būdingų reivinimo įpročių, kurie labai skirtusi nuo UK ar kitų šalių?

Storm: Dar nebuvau Pietų Afrikoje ar Indijoje, taigi jei kas nors iš ten tai skaito...! (juokiasi) Ne, taip iškarto nelabai sugalvoju. Žinai, kur aš bevažiuočiau aš kalbu universalia muzikos kalba, aišku, kad man norėtųsi pagroti vakarėlyje, kuriame būtų 20 žmonių iš Japonijos, 20 iš Vokietijos, Italijos, Lietuvos ar bet kur kitur, nes galu gale visų mūsų skirtumai tampa panašumais ir man būtų įdomu pažiūrėti apie kurį gabalą jie visi vienu balsu pasakytų “yeah! čia tai gabalas!”. Iš tikrųjų drum'n'bass vakarėliai niekada nebuvo vieta, kur žmonės eitų ieškoti antrosios pusės. Vis tik, tai yra labiau „apie muziką“. Atsimenu, kad Goldie net labai pyko kai porelės pradėdavo glamžytis kur nors ant “Blue Note” sofkutės. Jis net galėdavo prieit ir paklausti ar jie čia dėl muzikos ar tiesiog patarti jiems susirasti kambarį. Aišku, kartais mes visi išgeriam, kartais mes įsimylime, o kartais siaučiame su geriausiais draugais, net kuo drum'n'bass vakarėliai man yra išskirtiniai – didelė dalis žmonių ateina ne dėl vakarėlio, bet būtent dėl muzikos. Ir nesvarbu kur, kiekvieną kartą kai aš sutinku naują renginių organizatorių aš iš karto jaučiu jam pagarbą. Jie gali prarasti daug pinigų, arba tik šiek tiek užsidirbti, taigi organizatoriaus darbas yra pats sunkiausias scenoje – turi stipriai tikėti tuo, ką darai. Būtent tą pasitikėjimą aš gerbiu, kur benuvykčiau. Net jei jis prastai kalba angliškai, net jei viskas nesiklosto kaip iš pypkės – mes toje pačioje barikadų pusėje ir aš jaučiuosi labai pagerbta, kad turiu galimybę keliauti ir sutikti visus šiuos nuostabius žmones.

Rhodopsin: Tu vis dar turi atgroti setą už kelių valandų, taigi manau tai yra tinkama nata pabaigti mūsų interviu, labai ačiū už tavo laiką ir atsakymus!

Storm: Man buvo malonu!

Interviu originalo kalba rasite čia.