QZB „Dreams To Dust“: kai nuoširdumas svarbiau už tobulumą

Leidykla: Critical Music (CRITLP023)
Išleista: 2026 m. spalio 2 d.
Stilius: drum & bass / neurofunk
Formatas: skaitmeninis, 2×12" permatomas vinilas
Įvertinimas: labai gerai

Praėjus trejiems metams po debiuto „Future Forever“ ir po 2025 m. singlų „Just Like / That’s Basically It“ bei „Cope / Satellite“, Bazelio duetas QZB grįžta į Critical su antruoju albumu. Neurofunk pagrindas niekur nedingo, bet aplink jį sukasi grime, IDM, acid house, garage ir hiphopo įtakos, o vokalo čia daugiau nei bet kada anksčiau.

Vis dėlto svarbiausias pokytis yra požiūris. Interviu UKF Ben ir Thomas pasakojo, kad šįkart sąmoningai atsisakė perfekcionizmo. Pasak judviejų, amžinas šlifavimas gali tapti priedanga, už kurios slepiasi atlikėjas, o ir tobulos kūrinio versijos tiesiog nėra. Jų pačių žodžiais: „Ilgus metus vijomės tobulumą, o šįkart – tiesą.“

Pasikeitė ir darbo būdas. Kuriant debiutą vokalai dažnai buvo ruošiami nuotoliniu būdu, o šįkart visi jie įrašyti QZB studijoje, kur muzikinės partijos gimė kartu su vokalistais. Ir tai girdisi – balsai su muzika susilieja labai harmoningai. „Into The Dark“ šiltas SOLAH vokalas sušvelnina tamsų foną. „Low Light Protocol“ su Charli Brix yra atmosferiškiausia albumo vieta: eterinis balsas plaukia virš gilaus sub-boso. „Colder At The Peak“ su Duskee laiko energiją aštriu, ritmišku vokalu. Emocinis albumo centras yra „Hollow Seconds“ su MAREA.

Instrumentinio drum & bass gerbėjai taip pat ras sau įdomių kūrinių. „Deux“ sukuria niūrų toną, „Oppressor“ savo industriniu kietumu ir asketiška aranžuote pasuka albumą kietesnės pabaigos link, o „Cloudbreak“ vėl praskaidrina nuotaiką. Klausytojai, jau perklausę albumą Bandcamp platformoje, ypač giria „Surface Tension“. Visi 15 kūrinių, įskaitant du intarpus, trumpesni nei keturios minutės, tad albumas kompaktiškas ir neištęstas, o užbaigia jį titulinis „Dreams To Dust“ su HAPPY JAY – galingas finalas.

Kas iš QZB laukia vien nekompromisinių techniškų rollerių, gali pasigesti senojo skambesio. Ne visiems šis muzikinis posūkis patiks, bet duetas pats sako galintis daryti ir techniškus, ir minimalistinius dalykus, o kitas jų projektas, anot Beno, vėl bus techniškas. Daugiau nei dešimtmetį kartu kuriantiems Benui ir Thomui nebereikia nieko įrodinėti – jie tiesiog daro savo ir daro tai gerai.

„Dreams To Dust“ brandą rodo ne dar sudėtingesne produkcija, o atlikėjų gebėjimu paleisti dalį kontrolės. Tvirtas žingsnis į priekį ieškant savo autentiško skambesio.